Vytenio Povilo Andriukaičio knygos pristatyme istoriniai liudijimai ir dovana bibliotekoms

Rugsėjo 24 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas Europos Parlamento nario Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimą ir veiklą dokumentuojantis leidinys „Gyventi Lietuvai“. Jo 75-mečio proga surengtas susitikimas subūrė valstybės atkūrimo bendražygius, istorikus, knygos rengėjus, bibliotekų ir archyvų atstovus bei artimuosius. Asmeniniai prisiminimai čia susipynė su pasakojimais apie nepriklausomos Lietuvos kūrimą, o svarbiausia renginio žinia tapo sprendimas sukauptą dokumentinį paveldą dovanoti šalies bibliotekoms ir atverti visuomenei.

„Tai yra dovana mums visiems“, – pristatymo pabaigoje sakė V. P. Andriukaitis, pabrėžęs, kad knygoje atsispindi daugelio žmonių bendras gyvenimas ir darbai. Jis akcentavo, kad leidinys skirtas bibliotekoms, tyrėjams ir kūrėjams, o jame sutelkta medžiaga yra bendros Lietuvos istorijos dalis. Knyga, pasak jo, turi padėti susirasti šaltinius ir savarankiškai tyrinėti praeitį.

Renginio dalyvius pasveikinęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas priminė V. P. Andriukaičio šeimos tremties patirtį, padėkojo jo artimiesiems ir leidinio rengėjams. Sveikinime jis išskyrė bičiulio energiją, tvirtumą bei gebėjimą paskatinti aplinkinius veikti. Kalbėdamas apie nuveiktus darbus J. Olekas linkėjo, kad pristatoma knyga taptų pirmuoju tomu, kurį ateityje papildytų nauji sumanymai ir veikla.

Dokumentai pasakoja daugiau nei vieno žmogaus istoriją

Knygos sudarytojas Petras Zurlys pristatė leidinio sumanymą ir bendrą rengėjų darbą. Pasak jo, „Gyventi Lietuvai“ apima gerokai daugiau nei asmeninę autobiografiją: archyviniai dokumentai, bibliografiniai įrašai ir autorių įžvalgos leidžia pažvelgti į visą laikotarpį bei žmones, kartu gyvenusius ir dirbusius Lietuvai. Renginyje pristatyti bibliotekoms skirtas išsamusis leidinys ir dovaninis variantas, papildytas elektronine medžiaga.

Bibliografiją rengusi Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja Danutė Malakauskienė pasakojo apie iššūkį suvaldyti itin gausų publikacijų ir dokumentų srautą. Leidinyje suregistruoti 7 557 bibliografiniai įrašai. Pradėjusi nuo gydytojo profesinės veiklos, rengėja susidūrė su daug platesniu istorijos, politikos, teisės ir visuomeninės veiklos lauku. Ji pripažino, kad aprėpti absoliučiai visą medžiagą būtų sunku net ir tokiame dideliame darbe.

„Nenustojau stebėtis, kad vienas žmogus gali tiek daug padaryti“, – sakė D. Malakauskienė, prisiminusi, kaip baigusi bibliografijos rengimą perskaitė ir kitus knygos tekstus.

Lietuvos valstybės naujojo archyvo atstovas Darius Gudelis atkreipė dėmesį į V. P. Andriukaičio asmeninio archyvo apimtį ir temų įvairovę. Jis pristatė šeimos tremties, visuomeninės veiklos, socialdemokratų partijos atkūrimo bei valstybės kūrimo dokumentus. Kalbėta apie Kovo 11-osios parengiamuosius darbus, Konstitucijos rengimą ir šaltinius, leidžiančius šiuos procesus pažinti iš jų dalyvio perspektyvos.

Atskirai aptarta sovietinio saugumo sukaupta sekimo medžiaga. Ji padeda atkurti laikotarpį, kai V. P. Andriukaičio galimybės viešai skelbti savo mintis buvo ribojamos. Pats jis šią dokumentų dalį įvardijo „KGBgrafija“ ir ragino biografiją vertinti remiantis faktografija. Pristatyme taip pat pabrėžta, kad bibliografijoje surinkti skirtingi vertinimai – tiek palaikantys, tiek kritiški tekstai.

Nuo gydytojo darbo iki valstybės pamatų

Istoriko Česlovo Laurinavičiaus moderuotoje diskusijoje prisiminimais dalijosi Antanas Kulakauskas, Česlovas Juršėnas, Jonas Prapiestis ir Gediminas Černiauskas. Pokalbis atskleidė skirtingus V. P. Andriukaičio veiklos etapus: darbą Ignalinoje, istorijos studijas, nepriklausomybės atkūrimą, parlamentinę veiklą ir sveikatos politikos kūrimą. Dalyviai kalbėjo ir apie skirtingas pažiūras, diskusijas bei bendrų sprendimų paieškas.

Č. Laurinavičius išskyrė veiklumą ir atjautą kaip tarpusavyje susijusias V. P. Andriukaičio savybes. A. Kulakauskas prisiminė pažintį su juo kaip gydytoju ir istorijos studentu, jo intelektinį smalsumą bei visuomeninį aktyvumą. Šiuose pasakojimuose gydytojo, istoriko ir politiko veikla atsiskleidė kaip glaudžiai susijusios vieno gyvenimo dalys, kurių neįmanoma paprastai atskirti.

Č. Juršėnas pasakojo apie bendrą darbą Aukščiausiojoje Taryboje, pozicijų derinimą ir ilgą politinio bendradarbiavimo kelią. Teisininkas J. Prapiestis akcentavo V. P. Andriukaičio indėlį rengiant Konstituciją, jo atkaklumą siekiant įtvirtinti konstitucinės kontrolės instituciją bei teisinį pasirengimą. Jo prisiminimuose išryškėjo žmogus, gebėjęs nuosekliai argumentuoti ir ginti savo poziciją sudėtingais valstybės kūrimo klausimais.

G. Černiauskas kalbėjo apie gebėjimą pasiūlytą idėją nuosekliai vesti iki įgyvendinimo. Kaip pavyzdžius jis aptarė nacionalinės sveikatos politikos formavimą ir Europos sveikatos sąjungos idėjos plėtojimą. Jo pasisakyme pabrėžta ilgalaikio planavimo reikšmė: sumanymui neužtenka atsirasti dokumente, reikia tęstinio darbo, kad jis taptų veikiančiais sprendimais.

Padėka šeimai ir kvietimas stiprinti bibliotekas

Asmeniška renginio akimirka tapo V. P. Andriukaičio padėka žmonai Irenai, kurios gimtadienis sutapo su pristatymo diena. Jis priminė jos indėlį perrašant diplominį darbą ir redaguojant tekstus. Irena Andriukaitienė savo ruožtu padėkojo knygos rengėjams už kantrybę, bendradarbiavimą ir sukurtą darbo atmosferą. Sveikinimai bei šilti prisiminimai priminė ir mažiau viešai matomą artimųjų paramą.

Renginyje V. P. Andriukaitį pasveikino ir Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs jo sukauptos patirties vertę bei norą ja dalytis su kitais. Jis priminė, kiek transformacijų Lietuva išgyveno per šį laikotarpį – nuo sovietmečio ir nepriklausomybės atkūrimo iki narystės Europos Sąjungoje. V. P. Andriukaitis svečiui įteikė knygą su asmenine dedikacija.

Baigdamas pasisakymą V. P. Andriukaitis nuo asmeninės istorijos grįžo prie šiandienos rūpesčių: demokratijos, žmogaus teisių ir tarptautine teise grindžiamo bendradarbiavimo. Jis taip pat ragino stiprinti bibliotekas kaip švietimo, idėjų sklaidos, kultūros ir pilietiškumo erdves, galinčias sudominti jaunąją kartą.

Pristatymo pabaigoje į renginį atvykę bibliotekų atstovai buvo pakviesti atsiimti jiems skirtų leidinių, o svečiai – tęsti bendravimą su V. P. Andriukaičiu. Taip knygos pavadinimą lydėjusi diskusija įgijo konkretų tęsinį: sukaupta medžiaga keliauja pas skaitytojus, kad ją būtų galima nagrinėti, aptarti ir panaudoti naujiems Lietuvos istorijos tyrimams.

Visą renginį galima pamatyti Stepono Kairio fondo youtube kanale